Šunys loja dėl daugybės priežasčių – tai viena pagrindinių jų komunikavimo formų. Vis dėlto, pasak kinologės Ugnės Nedzinskaitės, lojimas gali būti labai įvairus ir reikšti skirtingus dalykus šuniui patekus į skirtingas situacijas. 

Kodėl apskritai šunys loja?

Lojimas atsirado ne tam, kad šuo išreikštų savo pyktį, o tam, kad šuo komunikuotų. Jis skirtas visada kažkam kitam – ir dažniausiai skirtas prisišaukimui to, ką šuo laiko savais.

 

Vieni tyrimai parodė, kad įrašius skirtingose situacijose lojančius šunis, žmonės geba atpažinti, kokiose situacijoje šuo loja – ar iš laimės (pasitikdami šeimininką), ilgesio (palikti vieni namie), ar pykčio.

 

Nemaža dalis žmonių atskyrė skirtingas situacijas vien iš šuns lojimo intonacijos, intensyvumo, skiriasi patys garsai – piktas lojimas gerklinis, o iš nuobodulio šuo loja monotoniškai.

„Pirmiausia, įgūdžius reikia atidirbti ramioje aplinkoje, o tada – po truputį perkelti į ten, kur yra dirgikliai“

Problema – šuo loja per daug

Pasak U. Nedzinskaitės, yra tam tikros šunų veislės, kurios labiau linkusios kalbėti. Turbūt dažnas korgio ir takso šeimininkas sutiks, kad jų keturkojai mėgsta garsiai išsakyti savo nuomonę – net jei jos niekas neklausia. Bet kaip išmokyti šunį neloti tada, kai jis yra paliktas vienas arba neloti ant dirgiklių, su kuriais jam tenka susidurti kiekvieną dieną?

Vienas iš būdų – mokyti šunį loti ir patylėti pagal komandą. Vis dėlto U. Nedzinskaitė teigia pirmenybę teikianti kitam būdui – šuns pratinimui prie dirgiklio ir dirgiklio „nuskausminimui“.

Bet kuriuo atveju, tai reikėtų daryti ramioje aplinkoje, be trikdžių. Kai yra dirgiklis – dirbti per vėlu. Pirmiausia, įgūdžius reikia atidirbti ramioje aplinkoje, o tada – po truputį perkelti į ten, kur yra dirgikliai.

Pasak kinologės, žingsniai problemos sprendimo link būtų tokie:

  • Išsiaiškinti konkrečius dirgiklius, kada ir dėl ko šuo loja

O vėliau taikyti vieną iš dviejų skirtingų dresūros technikų:

  • Mokyti lojimo pagal komandą/nutylimą pagal komandą
  • Dirgiklio „nuskausminimo“. Pavyzdžiui, jei šuo loja kiekvieną kartą suskambant durų skambučiui, tai paleidinėti durų skambučio įrašytą garsą ir tik šuniui suklūstant ar kitaip atkreipiant dėmesį – iš karto duoti skanuką. Ir taip daryti tol, kol šuo ramiai pradės reaguoti į durų skambutį.

Tas pats taikoma ir tuo atveju, jei šuo loja ant praeivių – kiekvieną sykį praeinant pro žmones ir šuniui atkreipiant dėmesį į juos, dar nespėjus suloti, duodamas skanukas ir taip praktikuojamasi tol, kol šuo nebežiūrės į praeivius, o žiūrės į jus – klausdamas, „o kur mano skanukas?“

Vienintelė problema, kad šią techniką sunku teisingai taikyti be dresuotojo – dažnai žmonės vėluoja su paskatinimu, netinkamu metu paskatina ar praleidžia paskatinimą išvis, o tada visas darbas nueina tam pačiam šuniui ant uodegos.

Vis dėlto tokie šuns elgesio nukrypimai gali būti taisomi – tam reikia tik šeimininkų kantrybės ir pasiryžimo suprasti savo keturkojį (o tai padaryti gali padėti mūsų straipsnis apie svarbiausius šunų kūno kalbos signalus)

Daugiau apie šunų kūno kalbą galite išgirsti DOGS OF VILNIUS tinklalaidės „oUoU“ epizode su Ugne Nedzinskaite. Naujų tinklalaidės epizodų klausykitės kiekvieną trečiadienį per Spotify, Google Podcast ir Youtube platformas.

Norite bendradarbiauti? Susisiekite su mumis

Nuolat esame naujų idėjų ir projektų paieškose – kad visiems šuniukams būtų geriau!