Nors šunys ir nekalba žmonėms suprantama kalba, jų kūnas pasako daug. Kaip susikalbėti su šunimi ir suprasti, ką jis mums bando pasakyti? Pasak kaniterapeutės, Gyvūnų ir žmogaus santykio specialistės Ugnės Nedzinskaitės, yra tam tikra abėcėlė ir kūno kalbos signalai, kuriuos siunčia visi šunys – reikia tik mokėti juos pastebėti.

1. Pašiaušta ketera ir įtempta burnos sritis

Mums, šunų šeimininkams ir mylėtojams, svarbu suprasti – kada šunys bijo, o kada pyksta? Pasak U. Nedzinskaitės, dažnai žmonės maišo baimės ir pykčio emocijas, tačiau iš tiesų viena gali pakeisti kitą. Pavyzdžiui, jei šuo bijo, tikėtina, kad kažkuriuo momentu jis ir supyks, jei situacija nesikeis.

Vienas iš pagrindinių tikro pykčio bruožas yra įtempti burnos srities raumenys. Kiti svarbūs požymiai – įtemptos lūpos, suraukta nosis, gali matyti dantys (bet nebūtinai), labai įtemptas žvilgsnis, tvirta stovėsena ir pašiaušta ketera. Kailis gali pasišiaušti ir ant sprando, ant menčių, ant uodegos. Tai raktiniai pykčio ženklai, rodantys, kad geriau atsitraukti nuo šuns arba išvesti jį iš situacijos, keliančios šias reakcijas.

2. Tiesioginis akių kontaktas

Turbūt daugeliui pažįstama situacija – šuo tyliai guli ant sofos ir veria jus žvilgsniu – atrodo, kiaurai mato. Kodėl šunys žiūri mums į akis? Atsakymas paprastas – taip šunys prašo dėmesio. Vėliau, jei nepavyks sulaukti šeimininko atsako pasitelkus mieliausias akis pasaulyje, šuo gali pradėti cypti arba krapštyti jus letena, lipti ant kelių. Bet pirmiausia jis žiūri. Žvilgsnis reiškia: „Labas, aš tave matau. Ar mes kažką veiksime?“.

Tai, kad šuo žiūrėdamas tiesiai į akis bando parodyti „kas čia bosas“, yra mitas. Tiesa, su agresyviai nusiteikusiu šunimi geriau nepalaikyti tiesaus akių kontakto – verčiau į jį žiūrėti periferiniu būdu.

„Dažniausiai šunys liūdi tada, kai mes jų nematome arba juos ignoruojame“

3. Nusuktas žvilgsnis/galva, pabrukta uodega

Kaip tiesioginiu akių kontaktu šuo bando prisikviesti savo šeimininką, taip nusuktas žvilgsnis/galva signalizuoja – ačiū, nereikia ir nenoriu arba bijau.

Pavyzdžiui, jei artėjant prie nepažįstamo šuns šis sukasi nuo jūsų, bando išvengti akių kontakto – neikite toliau prie šuns ir nebandykite pakeisti jo nuomonės.

Prie galvos priglaustos ausys, pabrukta uodega, kūno svoris permestas ant galinių kojų – šie signalai rodo, kad šuo bijo ir jam reikia erdvės.

4. Judesių, žvilgsnio vangumas

Jei šuo gyvena namuose, kur yra „nukišamas į kampą“, o už džiaugsmą – baudžiamas, gali būti, kad šuo nuolatos patiria liūdesį. Dažniausiai šunys liūdi tada, kai mes jų nematome arba juos ignoruojame.

Liūdesį paprastai rodo prigesęs žvilgsnis, ausys nebebūna stačios (net ir nulėpusių ausų šuniukams susidomėjus/besidžiaugiant pasistato šiek tiek ta vieta, kur ausis tvirtinasi prie galvos). Dažnai nuleista galva ir uodega, lėtesni judesiai ir nuleistas žvilgsnis.

Kartais šunims būna ir depresija, kuri gydoma specialiais antidepresantais.

„Pavieniai nusipurtymai leidžia šuniui nusikratyti įtampą“

5. Nusipurtymas

Žaidžiant ar kitaip kartu leidžiant laiką su šunimis galime pastebėti, kaip jie karts nuo karto nusipurto. Ką tai reiškia?

Pavieniai nusipurtymai leidžia šuniui nusikratyti įtampą – tai lyg žmonės, sakantys „tfu…“. Jei šuo nusipurto žaidžiant, gali būti, kad ką tik buvo įtemptesnis/intensyvesnis žaidimo momentas, kuris po nusipurtymo atslūgsta.

Žmonės nebeturi tokio instinktyvaus nusipurtimo poreikio, bet iki šiol norėdami parodyti atsipalaidavimą, mes irgi sakome „tfu…“.

Daugiau apie šunų kūno kalbą galite išgirsti DOGS OF VILNIUS tinklalaidės „oUoU“ epizode su Ugne Nedzinskaite. Naujų tinklalaidės epizodų klausykitės kiekvieną trečiadienį per Spotify, Google Podcast ir Youtube platformas.

Norite bendradarbiauti? Susisiekite su mumis

Nuolat esame naujų idėjų ir projektų paieškose – kad visiems šuniukams būtų geriau!